naujienos

Ar galima rinkti audinių mėginius iš sveikų žmonių, siekiant skatinti medicinos pažangą?

Kaip rasti pusiausvyrą tarp mokslinių tikslų, galimos rizikos ir dalyvių interesų?

Reaguodami į tiksliosios medicinos poreikį, kai kurie klinikiniai ir fundamentiniai mokslininkai nuo vertinimo, kurios intervencijos yra saugios ir veiksmingos daugumai pacientų, perėjo prie rafinuotesnio požiūrio, kuriuo siekiama rasti tinkamą terapiją tinkamam pacientui tinkamu laiku. Mokslo pažanga, iš pradžių pasireiškusi onkologijos srityje, parodė, kad klinikines klases galima suskirstyti į molekulinius vidinius fenotipus, turinčius skirtingas trajektorijas ir skirtingus terapinius atsakus. Siekdami apibūdinti skirtingų ląstelių tipų ir patologinių darinių charakteristikas, mokslininkai sudarė audinių žemėlapius.

Siekdamas skatinti inkstų ligų tyrimus, Nacionalinis diabeto ir virškinimo bei inkstų ligų institutas (NIDDK) 2017 m. surengė seminarą. Tarp dalyvių buvo fundamentalūs mokslininkai, nefrologai, federaliniai reguliuotojai, Institucinės peržiūros tarybos (IRB) pirmininkai ir, ko gero, svarbiausia, pacientai. Seminaro dalyviai aptarė inkstų biopsijų mokslinę vertę ir etinį priimtinumą žmonėms, kuriems jų nereikia klinikinėje priežiūroje, nes jie kelia nedidelę, bet aiškią mirties riziką. Šiuolaikiniai „omikos“ metodai (molekulinių tyrimų metodai, tokie kaip genomika, epigenomika, proteomika ir metabolomika) gali būti taikomi audinių analizei, siekiant išaiškinti anksčiau nežinomus ligos kelius ir nustatyti galimus vaistų intervencijos taikinius. Dalyviai sutarė, kad inkstų biopsijos yra priimtinos tik tyrimų tikslais, jei jos atliekamos tik suaugusiesiems, kurie duoda sutikimą, supranta riziką ir neturi asmeninių interesų, kad gauta informacija naudojama paciento gerovei ir mokslinėms žinioms gerinti, ir kad peržiūros institucija – IRB – patvirtina tyrimą.

Vadovaujantis šia rekomendacija, 2017 m. rugsėjį NIDDK finansuojamas Tiksliosios Kidney Medicinos Projektas (KPMP) įsteigė šešias pacientų, sergančių inkstų liga ir kuriems nebuvo reikalinga klinikinė biopsija, audinių rinkimo vietas. Per pirmuosius penkerius tyrimo metus buvo atlikta iš viso 156 biopsijos, iš jų 42 – pacientams, sergantiems ūminiu inkstų pažeidimu, ir 114 – pacientams, sergantiems lėtine inkstų liga. Mirčių atvejų nebuvo, o komplikacijos, įskaitant simptominį ir besimptomį kraujavimą, atitiko literatūroje ir tyrimo sutikimo formose aprašytas komplikacijas.

Omikos tyrimai kelia svarbų mokslinį klausimą: kaip iš sergančių pacientų surinkti audiniai atrodo lyginami su „normaliais“ ir „etaloniniais“ audiniais? Šis mokslinis klausimas savo ruožtu kelia svarbų etinį klausimą: ar etiškai priimtina imti audinių mėginius iš sveikų savanorių, kad juos būtų galima palyginti su pacientų audinių mėginiais? Šis klausimas neapsiriboja inkstų ligų tyrimais. Sveikų etaloninių audinių rinkimas gali paskatinti įvairių ligų tyrimus. Tačiau su audinių rinkimu iš skirtingų organų susijusi rizika skiriasi priklausomai nuo audinių prieinamumo.