Įžengiant į XXI amžių, karščio bangų dažnis, trukmė ir intensyvumas gerokai padidėjo; šio mėnesio 21 ir 22 dienomis pasaulinė temperatūra dvi dienas iš eilės pasiekė rekordinį lygį. Aukšta temperatūra gali sukelti daugybę pavojų sveikatai, tokių kaip širdies ir kvėpavimo takų ligos, ypač jautrioms gyventojų grupėms, tokioms kaip vyresnio amžiaus žmonės, lėtinės ligos ir antsvoris. Tačiau individualios ir grupinės prevencinės priemonės gali veiksmingai sumažinti aukštos temperatūros žalą sveikatai.
Nuo pramonės revoliucijos laikų dėl klimato kaitos vidutinė pasaulinė temperatūra pakilo 1,1 °C. Jei šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas nebus reikšmingai sumažintas, tikimasi, kad iki šio amžiaus pabaigos vidutinė pasaulinė temperatūra pakils 2,5–2,9 °C. Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC) priėjo prie aiškios išvados, kad žmogaus veikla, ypač iškastinio kuro deginimas, yra bendro atmosferos, sausumos ir vandenynų atšilimo priežastis.
Nepaisant svyravimų, apskritai ekstremaliai aukštų temperatūrų dažnis ir trukmė didėja, o ekstremalus šaltis mažėja. Sudėtiniai reiškiniai, tokie kaip sausros ar gaisrai, kylantys kartu su karščio bangomis, tampa vis dažnesni, ir tikimasi, kad jų dažnis ir toliau didės.
Naujausi tyrimai rodo, kad nuo 1991 iki 2018 m. daugiau nei trečdalis su karščiu susijusių mirčių 43 šalyse, įskaitant Jungtines Valstijas, gali būti siejamos su antropogeninėmis šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijomis.
Supratimas apie plačiai paplitusį ekstremalaus karščio poveikį sveikatai yra labai svarbus gydant pacientus ir teikiant medicinos paslaugas, taip pat kuriant išsamesnes strategijas, skirtas sušvelninti kylančią temperatūrą ir prie jos prisitaikyti. Šiame straipsnyje apibendrinami epidemiologiniai duomenys apie aukštos temperatūros keliamą pavojų sveikatai, pernelyg didelį aukštos temperatūros poveikį pažeidžiamoms grupėms ir individualias bei grupines apsaugos priemones, skirtas šiai rizikai sušvelninti.
Aukštos temperatūros poveikis ir pavojus sveikatai
Tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu aukštos temperatūros poveikis gali rimtai paveikti žmonių sveikatą. Aukšta temperatūra taip pat netiesiogiai veikia sveikatą per aplinkos veiksnius, tokius kaip sumažėjusi pasėlių kokybė ir kiekis bei vandens tiekimas, taip pat padidėjęs pažemio ozono kiekis. Didžiausias aukštos temperatūros poveikis sveikatai pasireiškia esant ekstremaliam karščiui, o temperatūros, viršijančios istorines normas, poveikis sveikatai yra plačiai pripažįstamas.
Su aukšta temperatūra susijusios ūminės ligos yra šiluminis išbėrimas (mažos pūslelės, papulės ar pustulės, atsirandančios dėl prakaito liaukų užsikimšimo), šiluminiai mėšlungiai (skausmingi nevalingi raumenų susitraukimai, kuriuos sukelia dehidratacija ir elektrolitų disbalansas dėl prakaitavimo), karšto vandens patinimas, šiluminė sinkopė (dažniausiai susijusi su ilgu stovėjimu ar laikysenos keitimu aukštoje temperatūroje, iš dalies dėl dehidratacijos), šiluminis išsekimas ir šiluminis smūgis. Šiluminis išsekimas paprastai pasireiškia nuovargiu, silpnumu, galvos svaigimu, galvos skausmu, gausiu prakaitavimu, raumenų spazmais ir padažnėjusiu pulsu; paciento pagrindinė kūno temperatūra gali padidėti, tačiau jo psichinė būsena yra normali. Šiluminis smūgis – tai centrinės nervų sistemos funkcijos pokyčiai, kai pagrindinė kūno temperatūra viršija 40 °C, kurie gali progresuoti iki daugelio organų nepakankamumo ir mirties.
Nukrypimas nuo istorinių temperatūros normų gali rimtai paveikti fiziologinį toleranciją ir prisitaikymą prie aukštos temperatūros. Tiek absoliučiai aukšta temperatūra (pvz., 37 °C), tiek santykinė aukšta temperatūra (pvz., 99 procentilis, apskaičiuotas pagal istorines temperatūras) gali lemti didelį mirtingumą karščio bangų metu. Net ir be didelio karščio, karštas oras vis tiek gali pakenkti žmogaus organizmui.
Net ir naudojant oro kondicionavimą bei kitus veiksnius, kurie vaidina svarbų vaidmenį prisitaikymo procese, artėjame prie savo fiziologinio ir socialinio prisitaikymo ribų. Svarbiausias aspektas yra esamos energetikos infrastruktūros gebėjimas ilgalaikėje perspektyvoje patenkinti vėsinimo poreikius, taip pat infrastruktūros plėtros, skirtos šiems poreikiams patenkinti, išlaidos.
Didelės rizikos populiacija
Aukštos temperatūros poveikį sveikatai gali keisti tiek jautrumas (vidiniai veiksniai), tiek pažeidžiamumas (išoriniai veiksniai). Marginalizuotos etninės grupės arba žemas socialinis ir ekonominis statusas yra pagrindiniai veiksniai, darantys įtaką rizikai, tačiau neigiamo poveikio sveikatai riziką gali padidinti ir kiti veiksniai, įskaitant socialinę izoliaciją, itin didelį amžių, gretutines ligas ir vaistų vartojimą. Pacientams, sergantiems širdies, smegenų kraujagyslių, kvėpavimo takų ar inkstų ligomis, diabetu ir demencija, taip pat pacientams, vartojantiems diuretikus, antihipertenzinius vaistus, kitus širdies ir kraujagyslių sistemos vaistus, kai kuriuos psichotropinius vaistus, antihistamininius vaistus ir kitus vaistus, padidės su hipertermija susijusių ligų rizika.
Būsimi poreikiai ir kryptys
Būtina atlikti tolesnius tyrimus, siekiant suprasti individualių ir bendruomeninių šilumos smūgių prevencijos ir vėsinimo priemonių naudą, nes daugelis priemonių turi sinergetinę naudą, pavyzdžiui, parkai ir kitos žaliosios erdvės, kurios gali padidinti sportinę veiklą, pagerinti psichinę sveikatą ir socialinę sanglaudą. Būtina sustiprinti standartinę karščio sukeltų traumų ataskaitų teikimo tvarką, įskaitant Tarptautinės ligų klasifikacijos (TLK) kodus, kad būtų atspindėtas ne tik tiesioginis, bet ir netiesioginis aukštos temperatūros poveikis sveikatai.
Šiuo metu nėra visuotinai priimto su aukšta temperatūra susijusių mirčių apibrėžimo. Aiški ir tiksli statistika apie su karščiu susijusias ligas ir mirtis gali padėti bendruomenėms ir politikos formuotojams nustatyti su aukšta temperatūra susijusios sveikatos naštos prioritetus ir kurti sprendimus. Be to, norint geriau nustatyti skirtingą aukštos temperatūros poveikį sveikatai, remiantis skirtingų regionų ir populiacijų ypatybėmis, taip pat prisitaikymo prie jos laiko tendencijomis, reikia atlikti išilginius kohortos tyrimus.
Būtina atlikti daugiasektorius tyrimus, siekiant geriau suprasti tiesioginį ir netiesioginį klimato kaitos poveikį sveikatai ir nustatyti veiksmingas atsparumo didinimo strategijas, tokias kaip vandens ir sanitarijos sistemos, energetika, transportas, žemės ūkis ir miestų planavimas. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas didžiausios rizikos grupėms (pvz., spalvotųjų bendruomenėms, mažas pajamas gaunantiems gyventojams ir asmenims, priklausantiems skirtingoms didelės rizikos grupėms), ir turėtų būti parengtos veiksmingos prisitaikymo strategijos.
Išvada
Dėl klimato kaitos nuolat kyla temperatūra, didėja karščio bangų dažnis, trukmė ir intensyvumas, o tai sukelia įvairių neigiamų pasekmių sveikatai. Minėtas poveikis pasiskirsto netolygiai, o kai kurie asmenys ir grupės yra ypač paveikti. Būtina parengti intervencijos strategijas ir politiką, skirtas konkrečioms vietovėms ir gyventojų grupėms, siekiant kuo labiau sumažinti aukštos temperatūros poveikį sveikatai.
Įrašo laikas: 2024 m. rugpjūčio 3 d.